Tarptautinė darbo organizacija numato: mažės jaunimo nedarbo lygis per kelerius ateinančius metus, tačiau tai įvyks tik išsivysčiusiose ekonomikose.
Nors priežastis (didžiąja dalimi) kyla ne dėl pastarosios darbo rinkos pagerėjimo, bet veikiau dėl to, kad daugybė jaunų žmonių nustojo ieškoti darbo. Šie atstumti jaunuoliai nėra laikomi bedarbiais.
Reikėtų pažymėti, kad nors naujosios prognozės rodo laipsnišką jaunimo nedarbo lygio mažėjimą išsivysčiusiose ekonomikose: nuo 17,5 proc. Šiemet iki 15,6 proc. 2017 m. Šis skaičius yra daug didesnis nei 12,5 proc., Užfiksuotas 2007 m., Prieš prasidedant krizei. Tikimasi, kad sumažės jaunimo nedarbas išsivysčiusių ekonomikų regione, nepakaks sumažinti pasaulinį rodiklį, todėl 2017 m. Pasaulinis jaunimo nedarbas bus 12,9 procento.
Šioje lentelėje pateiktos prognozės pagal jaunimo nedarbo procentinius pokyčius pagal Planetos regionus. Mes pastebime, kad Rytų Azijos ir Lotynų Amerikos ekonomikoms taip pat turės įtakos sumažėjęs eksportas į pažengusias ekonomikas arba kad Šiaurės Afrikoje ir Viduriniuose Rytuose kursai per kelerius ateinančius metus išliks didesni nei 25 procentai.
Jauniems darbuotojams reikalinga parama
Net tose šalyse, kurios užfiksuoja pirmuosius darbo atkūrimo požymius ir kuriose atsiranda naujos darbo galimybės, daugeliui jaunų bedarbių sunku susirasti darbą.
Dėl to jaunimas atgraso ir padidėja „ni-ni“ rodikliai (jie nedirba, nesimoko ir nesimoko), aiškino TDK užimtumo tendencijų skyriaus vadovas Ekkehardas Ernstas.
Sistemos, siūlančios darbo garantijas ir suteikiančios svarbą mokymui, galėtų padėti žmones, ieškančius darbo, gatvėje ir juos integruoti naudingoje veikloje, tokiu būdu užtikrinant apsaugą nuo būsimų ekonominių krizių. Remiantis eksperto parengtu dokumentu, „šios garantijos jauniems žmonėms gali turėti labai ribotas išlaidas: mažiau nei 0,5 procento BVP Europos šalyse“.
Spaudimo dėl viešųjų finansų metu tai gali būti suvokiama kaip dar viena sunki našta, tačiau bus mažesnės nei papildomos išlaidos, kurias patiria jauni žmonės ilgą laiką nedirbdami, be to, kad vis labiau prarandami ryšiai su darbo rinka.
Ar ne laikas imtis veiksmų?
Savo metinėje konferencijoje 2012 m. Birželio mėn. TDO priėmė rezoliuciją, kurioje pasisakoma už skubius, atnaujintus ir konkrečius veiksmus, kuriais siekiama išspręsti jaunimo nedarbo krizę.
Rezoliucija siūlo: a patikrintų ir patikrintų priemonių rinkinys penkiose srityse: makroekonominė politika, užimtumas, darbo rinkos politika, jaunimo verslumo ugdymas ir teisės. Pabrėžia politinių priemonių pusiausvyros, darnos ir papildomumo poreikį.
Vyriausybės ir socialiniai partneriai yra kviečiami:
Mėgstamiausia augimas naudojant aukštą užimtumo koeficientą tinkamo darbo sukūrimas įgyvendinant makroekonominę politiką, įsidarbinimo galimybes, darbo rinkos politiką ir jaunimo teises ir užtikrinant finansinį bei biudžeto tvarumą.
Skatinti makroekonominė politika ir fiskalinės paskatos, palaikančios užimtumąstiprinti bendrą paklausą, gerinti galimybes gauti finansavimą ir padidinti produktyvias investicijas, atsižvelgiant į įvairią šalių ekonominę situaciją.
Priimti specialios ir fiskaliniu požiūriu tvarios priemonės, pavyzdžiui, anticiklinę politiką ir intervenciją, skatinančią paklausą, valstybines užimtumo programas, garantijų sistemas jauniems žmonėms, infrastruktūros programas su dideliu darbo koeficientu, darbo užmokestį ir mokymo subsidijas bei kitas intervencijas, skatinančias jaunimo užimtumą. Tokios programos turėtų užtikrinti vienodą požiūrį į jaunus darbuotojus.
Pastangų vertė, produktyvus mentalitetas ir gebėjimas prisitaikyti gali padėti mūsų jauniems žmonėms, tačiau norint įveikti nesąmonę, jiems turi būti pasiūlyta socialinė ir ekonominė sistema su teigiama ateities vizija.
