Stresas tai daro įtaką daugeliui lemiamų mūsų gyvenimo akimirkų ir, be abejo, taip pat turi įtakos poroms, kurios nori turėti vaikų ir nusprendžia jas išgyventi vaisingumo procedūros. Našta, kad nesugebėsiu pastoti natūraliai, kelia susirūpinimą, ar aš pasieksiu tai pagalbinio apvaisinimo būdu.
Nors yra tyrimų, kurie rodo, kad stresas neturi įtakos moterų vaisingumui, o stresą patiriančios moterys tampa tokios pat proporcingos kaip ir moterys be streso, aš manau, kad dėl vaisingumo gydymo patiriamas emocinis spaudimas lemia didesnį arba mažesniu mastu iki sielvarto padėtis poroje. Ypač jei nėštumas neatsiranda po kelių bandymų.
Kai kurie ekspertai jį lygina su streso lygiu, panašiu į pacientą, kenčiantį nuo vėžio ar širdies patologijos, tiek, kad tai gali neigiamai paveikti gydymo sėkmę.
Moterims stresas veikia menstruacinį ciklą, todėl atsiranda anovuliacija, nereguliarūs ciklai arba menstruacijų nebuvimas. Vyrams sumažėja spermos tūris ir spermos koncentracija.
Labiausiai nervingos poros, gydomos pora, paprastai yra kiaušidžių punkcijos, embrionų perkėlimo diena ir 15 dienų laukimas, norint sužinoti kraujo nėštumo tyrimo rezultatą.
Aš žinau porų, kurioms gydymo metu buvo tikrai blogai, ir tai yra tipiškas atvejis, kai „atsipalaidavau, pastojau“. Taigi taip, manau stresas veikia vaisingumo procedūras. Šios iliuzijos metu kaupiama iliuzija yra maksimali, o nusivylimas, kai ji neturi laukiamo rezultato, dar labiau.
Aš taip pat manau, kad ji turėtų būti paskolinta daugiau dėmesio skirti emociniam ir psichologiniam aspektams porų, paruoškite tuos, kuriems to reikia psichologiškai, ir atkreipkite dėmesį į abejones bei rūpesčius, kurie gali kilti viso gydymo metu. Ar jums teko gydyti vaisingumą? Kaip jūs tai išgyvenote?
