80-ųjų pabaigoje, daugiau ar mažiau tuo pačiu metu, kai „Kažkada ... žmogaus kūnas“ atėjo į mažus ekranus, jis džiaugėsi tiek jaunais, tiek senais personažais, kurie taip pat žymės prieš ir po Į paveikslą įsitraukė mokantys vaikai.
Tuo metu Ispanijoje buvo didelis poreikis mokytis užsienio kalbos: anglų. Dėl šios priežasties mūsų šalies televizoriai pasirinko anglų kalbos kursą, kurį parengė BBC. Ir taip pradėjo vaikai mokykis anglų kalbos su Muzzy.
Tiems, kurie neprisimena, Muzzy yra žali plaukai ateivis, kuris maitinasi pirmiausia laikrodžiais. Muzzy atvyksta į įsivaizduojamą Gondolando karalystę ir ten susitinka su karaliumi, karaliene, princese Silvia ir visa jo palydove.
Vėliau kiekvienas epizodas reiškė skirtingą nuotykį, kuriame buvo tam tikras žodynas, susijęs su aptariamu skyriumi, todėl vaikui buvo lengviau mokytis.
Tiesa ta, kad tuo metu mažiesiems buvo labai originalus ir ryškus metodas įgyti antrosios kalbos žinias, nors, būdami maži vaikai, jiems mokytis nereikia formalaus išsilavinimo.
Naudodamiesi „Muzzy“, vaikai gali internalizuoti ir spontaniškai išmokti kitos kalbos garsus, žodžius ir frazes. Aš turiu omenyje mažyliai mokosi kitos kalbos po natūralaus mokymosi proceso.
Be to, dėl daugybės situacijų, su kuriomis susidursi skyriuose, Muzzy ne tik dirbo su antrąja kalba, bet ir su tokiais pažintiniais gebėjimais kaip visaapimanti orientacija, mėgdžiojimas ar loginiai-matematiniai įgūdžiai.
Šiuo metu maži vaikai nebegali mokytis tik anglų kalbos Muzzy, bet dabar yra platus mokymo kalbų spektras, pavyzdžiui, kinų, mandarinų, vokiečių, prancūzų, italų, ispanų ir net esperanto.
Kita vertus, yra ir daugiau audiovizualinių metodų, skirtų vaikams mokytis kitos kalbos, ypač anglų kalbos, pavyzdžiui, „Dora Explorer“ ar „Manny Manitas“. Bet patinka tai ar ne, ir sakau tai iš nostalgijos, visuomet pamatysiu to „didžiojo Muzzy“ dvasią.
