Tai, kad moterų darbo sąlygos daro įtaką žindymui, nėra kažkas naujo, tačiau šiandien norime pabrėžti neseniai atliktą tyrimą, kurio metu buvo ištirta, kiek Nacionalinės strategijos, garantuojančios leidimus žindyti dirbančias moteris, galėtų palengvinti žindymą.
Jungtinių Tautų valstybėms narėms atlikto tyrimo išvadose nurodoma, kad moterų, kurios praktikuoja išskirtinį žindymą, procentas buvo didesnis tose šalyse, kuriose įstatymai garantuoja slaugos atostogas darbe.
Tiksliau, remiantis šio tyrimo duomenimis, garantuoti apmokami žindymo laikotarpiai mažiausiai šešiems mėnesiams buvo siejami su 8,86 procentinių punktų padidėjimu išimtiniame žindymo laikotarpyje.
Tyrimas pavadintas „Žindymo politika: visuotinė lyginamoji analizė“ („Žindymo politika: pasaulinė lyginamoji analizė“) buvo paskelbta naujausiame PSO informaciniame biuletenyje ir ją atliko Kalifornijos universiteto ir Brandeiso universiteto tyrėjai.
Atlikta šalių, garantuojančių leidimus maitinti krūtimi, skaičiaus, garantuojamo dienos valandų skaičiaus ir tų leidimų galiojimo trukmės analizė. Buvo išnagrinėti 182 iš 193 Jungtinių Tautų valstybių narių pirminiai teisės aktai ir antriniai šaltiniai ir tokiu būdu buvo surinkta dabartinė ir išsami informacija apie nacionalines strategijas.
Regresinė analizė taip pat buvo atlikta siekiant ištirti ryšį tarp nacionalinės strategijos ir išskirtinių žindymo procentų, atsižvelgiant į šalies pajamų lygį, urbanizacijos lygį, moterų raštingumo procentą ir moterų tarp aktyvių gyventojų.
Kaip matote šiame žemėlapyje, paimtame iš tyrimo, Mokami žindymo leidimai garantuojami 130 šalių (71 proc.). Septynios šalys (4 proc.) Garantuoja nemokamus žindymo leidimus ir daugelis šalių, kuriose nėra strategijos maitinti krūtimi (45 šalys, 25 proc.).
Autoriai pabrėžia, kad jei šias išvadas patvirtins nauji tyrimai, sveikatos rezultatus bus galima pagerinti per teisės aktų dėl žindymo leidimų patvirtinimo tose šalyse, kurios vis dar negarantuoja teisės į žindymą.
Žinoma, tam reiktų suvokti, kaip svarbu maitinti kūdikį motinos pienu ne tik vaiko sveikatai, bet ir šalies ekonomikai, įmonėms ir šeimoms.
Šokiruoja tai, kaip daugelyje šalių nėra šiuo klausimu priimtų įstatymų, paliekančių motinas ir vaikus neapsaugotus. Atsižvelgiant į tai, kad tyrimas buvo paremtas Jungtinių Tautų valstybėmis narėmis, bijau, kad šie skaičiai be žindymo strategijų sparčiai didės jei vertintume likusias šalis.
