„Redes 2.0“ vakar vakare išleido dokumentinį filmą iš naujo „Emocinis ugdymas nuo gimdos“, apie kurį tuo metu jau kalbėjome. Aš to dar nemačiau ir, nors jau prasidėjo, kai įjungiau televizorių, likau prilipęs prie ekrano, nes „Punset“ kombinacija, kūdikiai ir emocijos man pasakė, kad dalykas pažadėtas.
Šį rytą pirmą kartą mačiau tai užbaigtą A la Rtve laiške ir noriu išgelbėti dokumentinio pranešimo esmę: kaip motinos stresas turi ilgalaikį poveikį kūdikio vystymuisi.
Tai apibendrina frazė iš pašnekovės Vivette Glover, perinatalinės psichobiologijos tyrimų profesorės, Londono „Imperial“ koledže, kur ji vadovauja vaisiaus ir naujagimio streso grupei. Sako tai „Nėščių moterų emocinės būklės gerinimas gerina visuomenės sveikatą“.
Smalsu, kaip šiandien moteris, laukianti kūdikio, gauna visą medicininę priežiūrą. Jums atlikti visų rūšių prenataliniai testai, tokie kaip amniocentezė, gliukozės testas, ultragarsas, įtampa periodiškai atliekama, tačiau jūsų emocinė būsena visai nekontroliuojama.
Nėščios moters niekas neklausia apie jos emocinę sveikatą, jei ji serga depresija, jei turi problemų šeimoje, darbe ar su partneriu. Moterų stresą labiausiai sukelia poros konfliktai, kurie turi įtakos ne tik jai, bet ir kūdikiui, kurį ji nešiojasi viduje.
Stresą patiriančios motinos pagamintas kortizolis prasiskverbia pro placentą ir daro įtaką kūdikiui. Įrodyta, kad kūdikiams, turintiems didesnį kortizolio kiekį amniono skystyje, dvigubai didesnė tikimybė sukelti hiperaktyvumą, dėmesio trūkumą ir elgesio problemas, o tai yra tolesnio nusikalstamo elgesio rizikos veiksnys.
Dokumentiniame filme nėra praleistos 28 minutės minutės. Jei to dar nematėte, rekomenduoju pamatyti (žemiau esančioje nuorodoje), kad pradėtumėte sužinoti, kaip žmogui daro įtaką aplinka, kurioje jis gyvena devynis mėnesius iki gimimo, ir kodėl rūpinimasis nėščios moters emocine būkle gali pagerinti visuomenės sveikatą.
